Naujienos

Į viršų

Festivalio pasididžiavimas – tarmiški skaitymai

Festivalio pasididžiavimas – tarmiški skaitymai

Lietuvių kalba – ne tik seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba, ji viena turtingiausių kalbų, išlaikiusi daug archajiškų prokalbės ypatybių, gausi tarmių ir patarmių. Deja, šiandien ji skursta. Noras užmaskuoti  kalbines šaknis, įsilieti į sostinės gyvenimą, skoliniai iš užsienio kalbų niveliuoja jaunųjų Lietuvių šneką, pasiglemžia jos unikalią įvairovę ir skambesį. 2013 m. Lietuvos Respublikos Seimas atkreipė dėmesį, […]

Apie festivalį

Į viršų

Pirmasis surengtas 1998 metais. Festivalio renginiuose kviečiami dalyvauti Panevėžio miesto, apskrities, didžiųjų Lietuvos miestų bei užsienio šalių rašytojai. Kiekvienais metais festivalis sutraukia per 50 žodžio meistrų, literatūrologų ir muzikos atlikėjų. Festivalis į visumą jungia lietuvių ir užsienio literatūrą (poeziją ir mažąją prozą), filosofiją, fotografiją, tapybą, instaliacijas ir muziką. Festivalyje vyksta naujai išleistų knygų pristatymai, poezijos ir eseistikos, tarmiškos poezijos skaitymai, literatūriniai-filosofiniai debatai, rankraščių aukcionas, „Anoniminio“ eilėraščio konkursas, naktiniai muzikavimai ir literatūrinės improvizacijos.

Tradiciškai festivalyje teikiamos literatūrinės premijos. Julijono Lindės-Dobilo literatūrinė premija skiriama rašytojui už naujausius kūrinius, sukurtus per pastaruosius dvejus metus ir pristatytus visuomenei literatūros festivalio „Panevėžio literatūrinė žiema“ metu. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos įsteigta Elenos Mezginaitės literatūrinė premija skiriama eseistui arba poetui už originaliausius kūrinius, sukurtus per pastaruosius dvejus metus ir pristatytus visuomenei literatūros festivalio „Panevėžio literatūrinė žiema“ metu.

Vienam Panevėžio miesto ir dviems Panevėžio krašto jauniesiems poetams ir rašytojams – bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams – už netikėtus kūrybinius debiutus literatūros festivalio „Panevėžio literatūrinė žiema“ metu skiriama Jaunųjų poetų ir rašytojų premija. Festivalis garsėja originaliais prizais – „Literatūrinės skrybėlės“, „Literatūrinės lapės“, „Literatūrinės žiemos riterio rožės“ ir kt. Taip pat skelbiami trys „Anoniminio“ eilėraščio konkurso laimėtojai.

Dalyviai

Į viršų

Abrutytė Neringa

Abrutytė Neringa

Gimė 1972 12 27 Neringoje. 1991 m. baigė Nidos vidurinę mokyklą. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Yra dirbusi redaktore ir mokytoja. Gyvena Kopenhagoje (København), Danijoje. Eilėraščių versta į anglų, italų, graikų, danų, suomių, baltarusių ir kitas kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1998 m.
Ališanka Eugenijus

Ališanka Eugenijus

Gimė 1960 02 22 tremtyje – Barnaule (Барнаул), Rusijoje, Sibire. Nuo 1962 m. gyvena Vilniuje. 1983 m. baigė Vilniaus universiteto Matematikos fakultetą. 1990–2000 m. dirbo moksliniu bendradarbiu Kultūros ir meno institute; 1994–2002 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos tarptautinių programų direktoriumi, tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ direktoriumi. Nuo 1994 m. keletą kadencijų yra buvęs Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys, nuo 1999 m. – Lietuvos PEN klubo narys. 1994–1998 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos primininko pavaduotojas. 1997–2003 m. buvo Baltijos rašytojų tarybos valdybos narys. 2003–2014 m. jis dirbo žurnalo „Vilnius“, leidžiamo anglų (The Vilnius Review) ir rusų (Вильнюс) kalbomis vyriausiuoju redaktoriumi. Verčia ir publikuoja šiuolaikinę poeziją, tarp verstų autorių – Wisława Szymborska, Carolyn Forshé, Dannie Abse, John Freeman, Uroš Zupan, Katerina Anghelaki-Rooke, Jerome Rothenberg, Desmond Egan, Jacek Podsiadło, Marcin Świetlicki, Tomasz Róžycki, Bernardine Evaristo, Harvey L. Hix, Michael Schmidt, Bohdan Zadura, Pascale Petit ir kiti. Taip pat jis yra vertęs daug straipsnių kultūros ir filosofijos temomis (W. Chrostowski, H. Cox, T. K. Derry, G. K. Chesterton, I. Hassan, J.-F. Lyotard, F. Jameson, H. Kung, H. White, S. Sontag). Paties autoriaus eilėraščių išversta į daugiau nei dešimt užsienio kalbų, jis aktyviai dalyvauja literatūriniuose tarptautiniuose festivaliuose, renginiuose, projektuose. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1993 m.
Ališauskas Arnas

Ališauskas Arnas

Arnas Ališauskas – poetas, kritikas. Gimė 1970 12 18 Širvintose. 1991–1995 m. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. Dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ (1994–1996 m.) bei dienraščio „Lietuvos rytas“ (1997–1999 m.) redakcijose apžvalgininku. 1999–2003 m. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos redaktorius, 2004–2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento referentas. 2008–2012 m. dirbo Seimo Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vyriausiuoju specialistu. Nuo 2003 m. rašė scenarijus televizijos laidoms („Dviračio šou“, „Ragai“, „Dar pažiūrėsim!“, „Ateities lyderiai“, „Mūsų laisvės metai“ ir kitos), sukūręs per 200 tekstų dainoms, teatrui. Nuo 2014 m. dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje. Šiuo metu dirba redaktoriumi „Versus aureus“ leidykloje. Kultūrinėje spaudoje publikavęs eilėraščių, kritikos straipsnių, recenzijų, poezija įtraukta į įvairius almanachus ir antologijas („Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, „Žiemos poezija“). Kūryba versta į anglų, vokiečių, švedų, suomių, rusų, baltarusių, lenkų ir kitas kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1998 m.
Asovskis Vitalijus

Asovskis Vitalijus

Gimė 1952 06 22 Kaliningrade, Rusijoje. Nuo 1959 m. gyvena Vilniuje. 1970 m. baigė Vilniaus 3-ąją (dabar Senamiesčio) vidurinę mokyklą, 1978 m. – rusų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1970–1997 m. laikotarpiu dirbo kultūrizmo treneriu, ruošė sportininkus, organizavo sporto klubus, varžybas. 1977–1987 m. dirbo „Žalgirio“ draugijos instruktoriumi, atletinės gimnastikos treneriu. Nuo 1975 iki 2012 m. bendradarbiavo su įvairiais laikraščiais, žurnalais, radijo, televizijos, interneto portalų redakcijomis. 1987–2013 m. žurnalo „Вильнюс“ bendradarbis, redaktorius. 2000–2009 m. Lietuvos rusų dramos teatro literatūros skyriaus vedėjas. Kūrybą spaudoje pradėjo skelbti 1975 m. Rašo rusų kalba. Kūrybos publikavęs žurnaluose „Дружба народов“, „Знамя“, „Континент“, „Вильнюс“, „Литературная Грузия“, „Неман“, „Северная Аврора“, „Смена“, „Metai“, antologijoje „Лучшие стихотворения 1990 года“ (Rusija), chrestomatijoje „Русская литература в Литве ХIV–XX вв.“ ir kitur. Jo kūrinių išversta į lietuvių, anglų, lenkų ir kitas kalbas. Į rusų kalbą išvertęs J. Aisčio, B. Brazdžionio, V. Braziūno, A. Bukonto, A. Grybausko, A. A. Jonyno, D. Kajoko, J. Kunčino, Cz. Miłoszo, A. Miškinio, G. Patacko, K. Platelio, T. Venclovos ir kitų autorių poezijos. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1992 m.
Auzinia Ana

Auzinia Ana

Poetė iš Latvijos Anna Auziņa (Ana Auzinia). A. Auziņos eilėraščius iš latvių kalbos verčia Erika Drungytė. Annos eilėraščių vertimai paskelbti Poezijos pavasario 2013 almanache ir šiuolaikinės latvių poezijos antologijoje „Pavasaris bus kaip visuomet“, kurią sudarė ir vertė E. Drungytė (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012). Poetės eilėraščiai: „šlovė tau viešpatie už dviratį...“; „Aš evangelizuoju įkaušusi“; „nuo šiol aš eisiu į visas karuseles...“; „su draugėmis čiuožinėjam, užšalusi upė...“; „mes prisilakėm taip švelniai kaip kačiukai vakaro pieno...“; „Mano kambarys“.

Festivalio rėmėjai

Į viršų

Pagrindiniai rėmėjai

Lietuvos Kultūros taryba

Lietuvos Kultūros taryba

Lietuvos respublikos kultūros ministerija

Lietuvos respublikos kultūros ministerija

Panevėžio miesto savivaldybė

Panevėžio miesto savivaldybė