Naujienos

Į viršų

Festivalio pasididžiavimas – tarmiški skaitymai

Festivalio pasididžiavimas – tarmiški skaitymai

Lietuvių kalba – ne tik seniausia išlikusi indoeuropiečių kalba, ji viena turtingiausių kalbų, išlaikiusi daug archajiškų prokalbės ypatybių, gausi tarmių ir patarmių. Deja, šiandien ji skursta. Noras užmaskuoti  kalbines šaknis, įsilieti į sostinės gyvenimą, skoliniai iš užsienio kalbų niveliuoja jaunųjų Lietuvių šneką, pasiglemžia jos unikalią įvairovę ir skambesį. 2013 m. Lietuvos Respublikos Seimas atkreipė dėmesį, […]

Apie festivalį

Į viršų

Pirmasis surengtas 1998 metais. Festivalio renginiuose kviečiami dalyvauti Panevėžio miesto, apskrities, didžiųjų Lietuvos miestų bei užsienio šalių rašytojai. Kiekvienais metais festivalis sutraukia per 50 žodžio meistrų, literatūrologų ir muzikos atlikėjų. Festivalis į visumą jungia lietuvių ir užsienio literatūrą (poeziją ir mažąją prozą), filosofiją, fotografiją, tapybą, instaliacijas ir muziką. Festivalyje vyksta naujai išleistų knygų pristatymai, poezijos ir eseistikos, tarmiškos poezijos skaitymai, literatūriniai-filosofiniai debatai, rankraščių aukcionas, „Anoniminio“ eilėraščio konkursas, naktiniai muzikavimai ir literatūrinės improvizacijos.

Tradiciškai festivalyje teikiamos literatūrinės premijos. Julijono Lindės-Dobilo literatūrinė premija skiriama rašytojui už naujausius kūrinius, sukurtus per pastaruosius dvejus metus ir pristatytus visuomenei literatūros festivalio „Panevėžio literatūrinė žiema“ metu. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos įsteigta Elenos Mezginaitės literatūrinė premija skiriama eseistui arba poetui už originaliausius kūrinius, sukurtus per pastaruosius dvejus metus ir pristatytus visuomenei literatūros festivalio „Panevėžio literatūrinė žiema“ metu.

Vienam Panevėžio miesto ir dviems Panevėžio krašto jauniesiems poetams ir rašytojams – bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams – už netikėtus kūrybinius debiutus literatūros festivalio „Panevėžio literatūrinė žiema“ metu skiriama Jaunųjų poetų ir rašytojų premija. Festivalis garsėja originaliais prizais – „Literatūrinės skrybėlės“, „Literatūrinės lapės“, „Literatūrinės žiemos riterio rožės“ ir kt. Taip pat skelbiami trys „Anoniminio“ eilėraščio konkurso laimėtojai.

Dalyviai

Į viršų

Eidrigevičius Stasys

Eidrigevičius Stasys

Gimė 1949 m. liepos 24 d. Mediniškiuose, Smilgių valsčius, Panevėžio apskr. Vienas žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, grafikas ir režisierius. Kūryba: Nutapė paveikslų, sukūrė grafikos kūrinių (ekslibrisų, plakatų, miniatiūrų, knygų viršelių). Iliustravo apie 40 knygų, daugiausia vaikams:
  • Vytautė Žilinskaitė. Robotas ir peteliškė, 1978 m.
  • Z. Batko. Atgalios. Z powrotem, (išleista Varšuvoje), 1985 m.
  • E. T. A. Hofmanas. Aukso puodas ir kitos istorijos, 1985 m.
  • Šarlis Pero. Batuotas katinas (C. Perrault. Le Chat botté 1990 m., Ciurichas)
  • A. Ramachanderis. Mažoji kiaulytė (Little Pig. 1992 m., Londonas)
  • K. Baumanas. Alkanasis (The Hungry One, 1993 m., Ciurichas ir Niujorkas).
Varšuvos teatre „Studio“ pastatė spektaklį „Baltas briedis“ (1993 m.). Kuria performansus, menines akcijas, instaliacijas („Kelias“ 1992 m., „Šulinys“ 1993 m., „Ratai“ 1995 m., „Erotikos“ 1997 m., „Lietus“ 2000 m.). 1991 rugsėjo 2 d. Čekoslovakijos paštas, ryšium su Bratislavos iliustracijų vaikams bienale, išleido pašto ženklą su Stasio Eidrigevičiau paveikslo „Pinokis“ reprodukcija. Sukūrė unikalius dailės žanrus – kaukes ir vadinamuosius sielvartus (smutki). Kūrybos pagrindiniai motyvai – žmogaus vienišumas, susvetimėjimas, liūdesys, susimąstymas. Meninei raiškai būdingi grotesko, paradokso, absurdo elementai, realybės motyvams suteikiama metafiziškumo. Ryškūs gimtinės prisiminimai, vaikystės įspūdžiai, Lietuvos kaimo etnografinės realijos. Pelnė apie 40 tarptautinių apdovanojimų. 2008 m. St. Eidrigevičius buvo įamžintas šalia Gdansko filharmonijos esančioje Lenkijos žvaigždžių alėjoje: buvo paprašytas palikti joje metalinį rankos įspaudą. Japonijos Otaru mieste veika jo vardo muziejus – „Hiroko Mori & Stasys Museum“. Jacquesas Debsas apie dailininką sukūrė vaidybinį filmą. Įvertinimai:
  • 1973, 1975 m., 1979 m. Tarptautinės ekslibrisų bienalės Malborke (Lenkija) garbės medaliai
  • 1986 m. Tarptautinės vaikų knygų parodos Barselonoje Didysis prizas
  • 1989 m. Tarptautinės plakatų bienalės Lahti (Suomija) Didysis prizas
  • 1994 m. Tarptautinės plakatų parodos Tojamoje (Japonija) aukso medalis
  • 1999 m. Lenkų plakato bienalės Katovicuose aukso medalis
  • 2000 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas
  • 2001 m. Lietuvos nacionalinė premija
Kiaušas-Elmiškis Vidmantas

Kiaušas-Elmiškis Vidmantas

Gimė 1952 05 23 Burbiškyje, Anykščių rajone. 1971–1973 m. mokėsi Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) Elektrotechnikos fakultete, 1974–1980 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto Kauno humanitariniame fakultete, pripažinta filologo, lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo kvalifikacija. 1974–1977 m. dirbo valstybinėje K. Požėlos spaustuvėje, 1977–1989 m. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus literatūros renginių organizatorius, 1990–1991 m. „Ūpo“ klubo pirmininkas, 1991–1996 m. „Nemuno“ žurnalo administratorius, 1995–2001 m. UAB „Ūkininko patarėjas“ korespondentas, 2001–2003 m. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros Kauno skyriaus konsultantas, 2004–2009 m. kultūros savaitraščio „Nemunas“ skyriaus redaktorius, 2009-2011 m. – laisvai samdomas kultūros žurnalistas. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas – nuo 2011 m. spalio mėnesio. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys – nuo 1998 m. Kūryba publikuota almanachuose „Veidai“, „Šaipokai“, „Išpažįstame šį jausmą ir meile vadiname“. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1999 m.

Festivalio rėmėjai

Į viršų

Pagrindiniai rėmėjai

Lietuvos Kultūros taryba

Lietuvos Kultūros taryba

Lietuvos respublikos kultūros ministerija

Lietuvos respublikos kultūros ministerija

Panevėžio miesto savivaldybė

Panevėžio miesto savivaldybė