Abrutytė Neringa

Gimė 1972 12 27 Neringoje. 1991 m. baigė Nidos vidurinę mokyklą. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Yra dirbusi redaktore ir mokytoja. Gyvena Kopenhagoje (København), Danijoje. Eilėraščių versta į anglų, italų, graikų, danų, suomių, baltarusių ir kitas kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1998 m.

Ališanka Eugenijus

Gimė 1960 02 22 tremtyje – Barnaule (Барнаул), Rusijoje, Sibire. Nuo 1962 m. gyvena Vilniuje. 1983 m. baigė Vilniaus universiteto Matematikos fakultetą. 1990–2000 m. dirbo moksliniu bendradarbiu Kultūros ir meno institute; 1994–2002 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos tarptautinių programų direktoriumi, tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ direktoriumi. Nuo 1994 m. keletą kadencijų yra buvęs Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys, nuo 1999 m. – Lietuvos PEN klubo narys. 1994–1998 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos primininko pavaduotojas. 1997–2003 m. buvo Baltijos rašytojų tarybos valdybos narys. 2003–2014 m. jis dirbo žurnalo „Vilnius“, leidžiamo anglų (The Vilnius Review) ir rusų (Вильнюс) kalbomis vyriausiuoju redaktoriumi. Verčia ir publikuoja šiuolaikinę poeziją, tarp verstų autorių – Wisława Szymborska, Carolyn Forshé, Dannie Abse, John Freeman, Uroš Zupan, Katerina Anghelaki-Rooke, Jerome Rothenberg, Desmond Egan, Jacek Podsiadło, Marcin Świetlicki, Tomasz Róžycki, Bernardine Evaristo, Harvey L. Hix, Michael Schmidt, Bohdan Zadura, Pascale Petit ir kiti. Taip pat jis yra vertęs daug straipsnių kultūros ir filosofijos temomis (W. Chrostowski, H. Cox, T. K. Derry, G. K. Chesterton, I. Hassan, J.-F. Lyotard, F. Jameson, H. Kung, H. White, S. Sontag). Paties autoriaus eilėraščių išversta į daugiau nei dešimt užsienio kalbų, jis aktyviai dalyvauja literatūriniuose tarptautiniuose festivaliuose, renginiuose, projektuose. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1993 m.

Ališauskas Arnas

Arnas Ališauskas – poetas, kritikas. Gimė 1970 12 18 Širvintose. 1991–1995 m. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką. Dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ (1994–1996 m.) bei dienraščio „Lietuvos rytas“ (1997–1999 m.) redakcijose apžvalgininku. 1999–2003 m. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos redaktorius, 2004–2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento referentas. 2008–2012 m. dirbo Seimo Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vyriausiuoju specialistu. Nuo 2003 m. rašė scenarijus televizijos laidoms („Dviračio šou“, „Ragai“, „Dar pažiūrėsim!“, „Ateities lyderiai“, „Mūsų laisvės metai“ ir kitos), sukūręs per 200 tekstų dainoms, teatrui. Nuo 2014 m. dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje. Šiuo metu dirba redaktoriumi „Versus aureus“ leidykloje. Kultūrinėje spaudoje publikavęs eilėraščių, kritikos straipsnių, recenzijų, poezija įtraukta į įvairius almanachus ir antologijas („Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, „Žiemos poezija“). Kūryba versta į anglų, vokiečių, švedų, suomių, rusų, baltarusių, lenkų ir kitas kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1998 m.

Asovskis Vitalijus

Gimė 1952 06 22 Kaliningrade, Rusijoje. Nuo 1959 m. gyvena Vilniuje. 1970 m. baigė Vilniaus 3-ąją (dabar Senamiesčio) vidurinę mokyklą, 1978 m. – rusų kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1970–1997 m. laikotarpiu dirbo kultūrizmo treneriu, ruošė sportininkus, organizavo sporto klubus, varžybas. 1977–1987 m. dirbo „Žalgirio“ draugijos instruktoriumi, atletinės gimnastikos treneriu. Nuo 1975 iki 2012 m. bendradarbiavo su įvairiais laikraščiais, žurnalais, radijo, televizijos, interneto portalų redakcijomis. 1987–2013 m. žurnalo „Вильнюс“ bendradarbis, redaktorius. 2000–2009 m. Lietuvos rusų dramos teatro literatūros skyriaus vedėjas. Kūrybą spaudoje pradėjo skelbti 1975 m. Rašo rusų kalba. Kūrybos publikavęs žurnaluose „Дружба народов“, „Знамя“, „Континент“, „Вильнюс“, „Литературная Грузия“, „Неман“, „Северная Аврора“, „Смена“, „Metai“, antologijoje „Лучшие стихотворения 1990 года“ (Rusija), chrestomatijoje „Русская литература в Литве ХIV–XX вв.“ ir kitur. Jo kūrinių išversta į lietuvių, anglų, lenkų ir kitas kalbas. Į rusų kalbą išvertęs J. Aisčio, B. Brazdžionio, V. Braziūno, A. Bukonto, A. Grybausko, A. A. Jonyno, D. Kajoko, J. Kunčino, Cz. Miłoszo, A. Miškinio, G. Patacko, K. Platelio, T. Venclovos ir kitų autorių poezijos. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1992 m.

Auzinia Ana

Poetė iš Latvijos Anna Auziņa (Ana Auzinia). A. Auziņos eilėraščius iš latvių kalbos verčia Erika Drungytė. Annos eilėraščių vertimai paskelbti Poezijos pavasario 2013 almanache ir šiuolaikinės latvių poezijos antologijoje „Pavasaris bus kaip visuomet“, kurią sudarė ir vertė E. Drungytė (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012). Poetės eilėraščiai: „šlovė tau viešpatie už dviratį...“; „Aš evangelizuoju įkaušusi“; „nuo šiol aš eisiu į visas karuseles...“; „su draugėmis čiuožinėjam, užšalusi upė...“; „mes prisilakėm taip švelniai kaip kačiukai vakaro pieno...“; „Mano kambarys“.

Bakas Vainius

Gimė 1989 05 09 Ukmergėje. 2008 m. Baigė Ukmergės „Šilo“ vidurinę mokyklą, o pirmąją poezijos knygą išleido dar besimokydamas (2003 m.). 2012 m. baigė Vilniaus universiteto lietuvių filologijos bakalauro studijas, o 2014 m. – Vilniaus universiteto Literatūros antropologijos ir kultūros magistro studijas, gavo literatūrologijos magistro laipsnį. Dirbo „Literatūros ir meno“ kalbos redaktoriumi, o šiuo metu įvairiose leidyklos dirba kalbos redaktoriumi bei korektoriumi. Kūrybą, literatūros ir kino recenzijas, publicistinius straipsnius publikuoja įvairioje periodinėje spaudoje (savaitraščiuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Nemunas“), kultūros leidiniuose („Naujoji Romuva“, „Metai“, „Krantai“, „Gintaro lašai“), Ukmergės krašto laikraštyje „Gimtoji žemė“, Jonavos rajono laikraštyje „Alio Jonava“, kultūriniame jaunimo žurnale „Pašvaistė“, internetinėje svetainėje bernardinai.lt. Publikuojasi almanachuose („Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, „Literatūrinės Vilniaus slinktys“, „Eskizai“, „Ties Vilkmerge“ ir kituose). Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2012 m.

Balbierius Alis

Gimė 1954 10 01 Šlepščiuose, Biržų rajone. 1973 m. baigė vidurinę mokyklą Biržuose, studijavo biologiją Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas). 1978–1981 m. dirbo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus moksliniu bendradarbiu Ventės rage, Valstybiniame gamtos apsaugos komitete. 1982–1992 m. laikraščio „Komjaunimo tiesa" korespondentas, „Viltis" skyriaus redaktorius. 1992–1993 m. savaitraščio „Literatūra ir menas" skyriaus redaktorius. 1993–1996 m. laikraščių „Valstiečių laikraštis“, „Vilniaus tribūna“, „Gimtasis kraštas“ korespondentas ir redaktorius. Fotografas. Surengė per 30 personalinių fotografijos parodų, dalyvavo tarptautiniuose pleneruose ir grupinėse parodose. Priklauso Lietuvos fotomenininkų sąjungai, Lietuvos ornitologų draugijai, yra Gamtos fotografijos fondo pirmininkas. Spaudoje paskelbęs nemažai straipsnių gamtosaugos, kultūros, fotografijos temomis. Aktyviai dalyvauja Lietuvos žaliųjų judėjime. Poezijos skelbęs almanachuose „Poezijos pavasaris“, „Žiemos žodžiai“, „Žiema ir mirtis“, poezijos rinktinėse. Gyvena ir kuria Biržuose. Domisi Tolimųjų Rytų kultūra, dažnai keliauja po Indiją. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1990 m.

Baranova Jūratė

Gimė 1955 12 15 Biržuose. Baigė Vilniaus 31-ąją (dabar Tuskulėnų) vidurinę mokyklą. 1972–1978 m. studijavo psichologiją-filosofiją Vilniaus universitete. Humanitarinių mokslų daktarė – 1986 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Pragmatistinė Viljamo Džeimso tiesos koncepcija“. 1980–1984 m. Vilniaus universiteto Filosofijos istorijos katedros aspirantė. Nuo 1984 m. pradėjo dirbti Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas): 1984–1988 m. buvo Politologijos katedros asistentė, 1988–1990 m. Filosofijos katedros asistentė, 1990–2003 m. Filosofijos katedros docentė, nuo 2003 m. Filosofijos katedros profesorė. Aukštosiose mokyklose dėsto moralės filosofiją, filosofinę antropologiją, postmoderniąją filosofiją. Daugelio vadovėlių autorė. Publikavo kritinių straipsnių, eseistikos kultūros periodiniuose leidiniuose „Kultūros barai“, „Metai“, „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Nemunas“, kt. Žurnalų „Problemos“, „Istorija“, „Athena“ redakcijų kolegijų narė, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Socialinio ir dorinio ugdymo ekspertų komisijos pirmininkė. Straipsnių, eseistikos išversta į anglų, prancūzų, švedų, esperanto kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2014 m.