Janonė-Buitkuvienė Ineza Juzefa

Janonė-Buitkuvienė Ineza Juzefa

Gimė 1940 10 24 Panevėžyje. Baigė Panevėžio 4-ąją vidurinę mokyklą (dabar „Aušros“ pagrindinė mokykla), mokėsi Juozo Miltinio dramos teatro studijoje. Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) studijavo lituanistiką. Dirbo mokytoja Žaslių, Panevėžio J. Balčikonio, Kauno ir kitose vidurinėse mokyklose. Taip pat dirbo Kauno menininkų namuose renginių organizatore, Petro Cvirkos memorialiniame muziejuje, žurnaliste Panevėžio, Kauno, Vilniaus laikraščių redakcijose, Kauno medicinos universiteto (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) laikraščio redaktore. 1990–1997 m. kartu su vyru buvo įsteigusi individualią leidybos įmonę „Akcentai“, kuri leido savaitraščius „Akcentai“, „Atšvaitai“, įvairius mėnesinius priedus, pažintinio šviečiamojo pobūdžio knygas. Rašyti pradėjo vidurinėje mokykloje. Spaudoje publikavusi eilėraščių, apsakymų, recenzijų, kritikos straipsnių, eseistinių, publicistinių rašinių apie iškiliausius kultūros, mokslo žmones. Jurgio Buitkaus literatūrinės premijos steigėja. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2002 m.
Januševičius Benediktas

Januševičius Benediktas

Gimė 1973 02 02 Vilniuje. 1995 m. redagavo žurnalą „Jaunimo gretos“, 1996–2001 m., 2008 m. dirbo „Literatūros ir meno“ redakcijoje. Bendradarbiavo su Vilniaus mokytojų namais rengiant literatūros skaitymus, buvo vienas „Literatūrinės sostinės žiemos“ festivalio (2001–2004 m.) organizatorių, almanacho sudarytojas. 2002 m. su Dariumi Pocevičiumi įkūrė svetainę tekstai.lt ir buvo vienas jos administratorių. Nuo 2010 m. dirba mėnraščio „Metai“ redakcijoje. Nuolat organizuoja literatūros skaitymus. Surengęs vizualiosios poezijos parodų. Fotografuoja, filmuoja kultūros renginius, kuria svetainę Tekstai TV. Kūrybos publikuota almanachuose „Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, įtraukta į įvairias rinktines; išversta į anglų, latvių, rusų, lenkų, baltarusių, slovėnų, portugalų kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1995 m.
Jasponytė Jurgita

Jasponytė Jurgita

Gimė 1981 08 25 Zarasuose. Čia baigė Zarasų „Ąžuolo gimnaziją“. Nuo 1999 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete. Įgijo lietuvių filologijos bakalauro ir literatūrologijos magistro laipsnį. Dirbo ir šiuo metu dirba Vilniaus miesto savivaldybės bibliotekoje, viena me iš filialų. Dalyvauja literatūros renginiuose Lietuvoje, yra skaičiusi Latvijoje. Tekstai yra versti į latvių kalbą.
Jasukaitytė Vidmantė

Jasukaitytė Vidmantė

1948 05 10 Pumpučiai, Šiaulių rajonas –  2018 07 14 Klaipėda 1966 m. baigė Šiaulių 3-ąją vakarinę vidurinę mokyklą, nuo šešiolikos metų pradėjo dirbti. 1967–1971 m. studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo Pataisos darbų įstaigų valdyboje, „Minties“ leidykloje, LSSR kultūros ministerijoje. Atgimimo metais su kitais įsteigė „Sietyną“ – kultūros ir teatro studiją. 1990–1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatė, Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarė. Lietuvos moterų sąjungos įkūrėja. 1988 m. pagal rašytojos scenarijų sukurtas kino filmas „Žolės šaknys“ (rež. G. Lukšas). 2002 m. apysakų rinkinys „Stebuklinga patvorių žolė“ išverstas į ispanų kalbą ir išleistas Madride. Rašo savaitraščiui „Karštas komentaras“, kuriame turi savo skyrelį. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1979 m.
Jazukevičiūtė Dalia

Jazukevičiūtė Dalia

Gimė 1952 06 07 Pageležiuose, Ukmergės rajone. 1969–1974 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1979–1989 m. gyveno Drohobyče (Дрогобич) Ukrainoje, ten dirbo archyve, rašė ir spausdino poeziją. Nuo 1990 m. dirbo žurnalistinį darbą: buvo „Respublikos“ redakcijos skyriaus redaktorė, reporterė, „Lietuvos žinių“ spec. korespondentė, rašė kultūros, socialinių probelmų, medicinos, teisėtvarkos temomis, vėliau dirbo „Laiko balso“, „Veido“ redakcijose. Eilėraščių publikavo „Poezijos pavasario“ almanachuose, įvairiose rinktinėse, romanus garsinėmis knygomis išleido Lietuvos aklųjų biblioteka. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1999 m.
Jonušienė Liuda

Jonušienė Liuda

Gimė 1956 02 27 Kazachstane. 1974 m. baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą (dabar Vytauto Žemkalnio gimnazija). 1979 m. Vilniaus universitete įgijo žurnalisto specialybę. 1979–1989 m. dirbo „Panevėžio tiesos“ korespondente, vadovavo Panevėžio krašto rašytojų susivienijimui, miesto Kūrybinių darbuotojų klubui. 1989–1992 m. įsteigė ir leido Panevėžio kultūros ir istorijos žurnalą „Senvagė“. 1990–1992 m. buvo „Lietuvos ryto“ korespondentė, laikraščio „Aukštaitijos rytas“ įkūrėja. 1992–2001 m. įkūrė regioninį dienraštį „Panevėžio rytas“ ir dirbo jo vyriausiąja redaktore. 2007–2009 m. LRT radijo laidos „Kultūros savaitė“ komentatorė. 2010–2011 m. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovo pavaduotoja rinkodarai. Nuo 2006 m. delfi.lt, bernardinai.lt, lrytas.lt, kitų internetinių dienraščių bendradarbė, laisvai samdoma publicistė, redaktorė, rašytoja, dramaturgė, poetė. Nuo 2013 m. atgaivinto Panevėžio kultūros ir istorijos žurnalo „Senvagė“ redaktorė. Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narė. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2005 m.
Jonušys Laimantas

Jonušys Laimantas

Gimė 1957 06 18 Kupiškyje. 1975 m. baigė Druskininkų I-ąją vidurinę mokyklą, 1980 m. – anglų kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete. 1981–1990 m. dirbo Užsienio literatūros knygyne Vilniuje, 1990–1998 m. – savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, 1998–2000 m. – „Laisvosios Europos radijuje“ Prahoje. Šiuo metu – laisvai samdomas vertėjas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2012 m.
Jonynas Antanas A.

Jonynas Antanas A.

Gimė 1953 11 26 Vilniuje. 1971–1976 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1976–1993 m. dirbo redaktoriumi „Vagos“ leidykloje, 1993–1995 m. vedė kultūros laidas „Baltijos TV“. Nuo 1995 m. dirbo kaip laisvas autorius ir vertėjas. Nuo 2011 m. balandžio mėn. – Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas. Lietuvių PEN centro narys. Nuo 2000 m. yra poezijos festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ tarybos pirmininko pavaduotojas. Išvertęs poezijos iš vokiečių, latvių, rusų kalbų. Jo paties poezija yra išversta į anglų, armėnų, gruzinų, prancūzų, vokiečių, italų, ispanų, latvių, norvegų, lenkų, rusų, slovėnų, kroatų, švedų ir kitas kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1981 m.