Cibulskas Nerijus

Gimė 1987 02 28 Kaišiadoryse. 2010 metais baigė lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete. Dirbo Vilniaus universiteto bibliotekoje, dabartinės pareigos – žiniasklaidos stebėtojas.

Čičelis Ramūnas

Gimė 1979 metais Lietuvoje. Išsilavinimas: aukštasis (lietuvių filologijos magistras). Studijavo Vytauto Didžiojo universitete, filologijos doktorantūroje (disertacijos tema „Priešpriešų mediacija Jono Meko kūryboje“); 2010 m. paskirta Broniaus Bieliuko vardinė stipendija, 2012 m. – Broniaus Vaškelio vardinė stipendija Magistro darbas: „Priešpriešų mediacija J.Meko filme „Zefiro Torna, arba vaizdai iš Jurgio Mačiūno gyvenimo“ (įvertintas Nelės Mazalaitės premija už geriausią 2009 metų magistro darbą Vilniaus pedagoginiame universitete egzodo tema). 2000 09 – 2005 04. Reklaminio savaitraščio “Radau” redaktorius, laikraščių „Dzūkų žinios“, „Juoda ir balta“, „Lietuvos ryto“ priedo „Sostinė“, žurnalo „Ekstra“ korespondentas (darbas pagal autorines sutartis), UAB „Euroscript“ (pagal mokymo sutartį), UAB „Lintera“ (pagal autorinę sutartį) vertėjas 2005 09 – iki dabar. Savaitraščio „Literatūra ir menas“ korespondentas (pagal autorinę sutartį), žurnalų „Metai“, „Gimtasis žodis“, „Kultūros barai“, „IQ. The Economist“, interneto portalų „Kultūrpolis.lt“, „Bernardinai.lt“ knygų apžvalgininkas. Daugiau tekstuose

Daujotytė Viktorija

Gimė 1945 10 01 Keiniškėje, Telšių rajone. 1968 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1972 m. filologijos mokslų kandidatė, 1988 m. filologijos mokslų daktarė. Nuo 1972 m. Vilniaus universiteto dėstytoja, nuo 1982 m. docentė, nuo 1990 m. profesorė. Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros profesorė, 1983–1985 m. jai vadovavo. Humanitarinių mokslų habilituota daktarė. Vilniaus universiteto profesorė emeritė. Knygų serijų „Lietuvių literatūros lobynas“ visuomeninės redaktorių tarybos narė. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narė. Eilėraščių knygas pasirašo Viktorijos Daujotės vardu. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1975 m.

Dautartas Julius

Lietuvos ir Panevėžio politinis bei visuomenės veikėjas Gimė 1953 m. gegužės 30 d. Vilniuje Per visą kūrybinio darbo laikotarpį sukūrė daugiau kaip 40 spektaklių. Ypatingą dėmesį skyrė nacionalinei dramaturgijai ir spektakliams vaikams bei jaunimui. Spektakliai „Žentas“ (Vincas Krėvė-Mickevičius), „Atversk, angele, laiko knygą“ (Romas Gudaitis), „Mykolas Glinskis“ (Juozas Grušas), „Senojo gluosnio pasakojimai“ (Julius Dautartas) nominuoti už geriausią nacionalinės dramaturgijos režisūrą. Už 2002–2003 m. sezono spektaklių vaikams ir jaunimui režisūrą skirta Kultūros ministerijos premija. Daugiau

Dekšnys Vytas

Gimė 1972 10 31 Vilniuje. 1990 m. baigė Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą (dabar Mikalojaus Daukšos), 1994 m. – filosofijos bakalauro, 1996 m. – magistro studijas Vilniaus universitete, 2002 m. – doktorantūros studijas Lenkijos mokslų akademijos Filosofijos ir sociologijos instituto Socialinių mokslų mokykloje. 2004 m. apgynė filosofijos daktaro disertaciją Lenkijos mokslų akademijos Filosofijos ir sociologijos institute. Rašo eilėraščius. Verčia poeziją, prozą, eseistiką, publicistiką, humanitarinių mokslų literatūrą daugiausiai iš lenkų kalbos, taip pat ukrainų ir kitų Rytų bei Vidurio Europos kalbų. Bendradarbiauja su leidiniais „Literatūra ir menas“, „Naujasis židinys“, bernardinai.lt ir kitais. Savo kūrybos ir vertimų publikavęs įvairiuose rinkiniuose, almanachuose, antologijose Lietuvoje ir užsienyje, kūrybos išversta į anglų, baltarusių, hebrajų, lenkų, slovėnų kalbas. Vienas iš tarptautinės menininkų bendrijos „Magnus Ducatus Poesis“ koordinatorių. 2014 m. vadovavo Literatūros vertėjų sąjungos surengtoms Lietuvos ir Baltarusijos, 2015 m. – Lietuvos ir Ukrainos vertėjų dirbtuvėms. 2014–2015 m. dirbo Lietuvos rašytojų sąjungos tarptautinių programų koordinatoriumi, Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys – nuo 2011 m. Aktyvus tarptautinių literatūrinių festivalių dalyvis: dalyvavo festivalio „Kultūrų kryžkelėje“ literatūros programoje (Varšuva, 2006 m.), Vilenicos tarptautiniame literatūros festivalyje (Slovėnija, 2007 m.), „Magnus Ducatus Poesis“ poetinio vyksmo renginiuose (Kijevas, 2007 m., Krokuva, 2008 m., Minskas, 2009, 2011 m., Kaunas, 2011 m.), „Charkovo barikada“ (Charkovas, 2007 m.), Lvovo leidėjų forumo literatūros festivalyje (2010 m.), „Magnus Ducatus Poesis“ lietuvių autorių skaitymuose Liubline ir Balstogėje (2014 m.). 2012 m. dalyvavo įgyvendinant bendrą Lietuvos rašytojų sąjungos ir „Magnus Ducatus Poesis“ bendrijos projektą „Lucko rašytojų forumas“, 2014 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos surengtą tarptautinį rašytojų forumą „Daugiabalsė Lvove“. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2006 m.

Drungytė Erika

Gimė 1971 01 27 Kaune. Klaipėdos universitete studijavo lietuvių filologiją ir režisūrą. 1996–2002 m. doktorantūros studijų Vytauto Didžiojo universitete metu dirbo lektore, 2002 m. apsigynė daktaro disertaciją. Įvairių kultūros renginių organizatorė, projektų dalyvė. Įskaitė lietuvių poetų eilėraščių nacionalinio Lietuvos radijo laidose „Vidurnakčio lyrika“, 1995–1996 m. laidų „Literatūros akiračiai“ vedėja. 1998 m. – lietuvių literatūros lektorė Latvijos universitete. Nuo 2002 m. „Poetinio Druskininkų rudens“ ekspertų tarybos narė. Nuo 2010 m. Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narė. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1999 m.

Eidrigevičius Stasys

Gimė 1949 m. liepos 24 d. Mediniškiuose, Smilgių valsčius, Panevėžio apskr. Vienas žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, grafikas ir režisierius. Kūryba: Nutapė paveikslų, sukūrė grafikos kūrinių (ekslibrisų, plakatų, miniatiūrų, knygų viršelių). Iliustravo apie 40 knygų, daugiausia vaikams:
  • Vytautė Žilinskaitė. Robotas ir peteliškė, 1978 m.
  • Z. Batko. Atgalios. Z powrotem, (išleista Varšuvoje), 1985 m.
  • E. T. A. Hofmanas. Aukso puodas ir kitos istorijos, 1985 m.
  • Šarlis Pero. Batuotas katinas (C. Perrault. Le Chat botté 1990 m., Ciurichas)
  • A. Ramachanderis. Mažoji kiaulytė (Little Pig. 1992 m., Londonas)
  • K. Baumanas. Alkanasis (The Hungry One, 1993 m., Ciurichas ir Niujorkas).
Varšuvos teatre „Studio“ pastatė spektaklį „Baltas briedis“ (1993 m.). Kuria performansus, menines akcijas, instaliacijas („Kelias“ 1992 m., „Šulinys“ 1993 m., „Ratai“ 1995 m., „Erotikos“ 1997 m., „Lietus“ 2000 m.). 1991 rugsėjo 2 d. Čekoslovakijos paštas, ryšium su Bratislavos iliustracijų vaikams bienale, išleido pašto ženklą su Stasio Eidrigevičiau paveikslo „Pinokis“ reprodukcija. Sukūrė unikalius dailės žanrus – kaukes ir vadinamuosius sielvartus (smutki). Kūrybos pagrindiniai motyvai – žmogaus vienišumas, susvetimėjimas, liūdesys, susimąstymas. Meninei raiškai būdingi grotesko, paradokso, absurdo elementai, realybės motyvams suteikiama metafiziškumo. Ryškūs gimtinės prisiminimai, vaikystės įspūdžiai, Lietuvos kaimo etnografinės realijos. Pelnė apie 40 tarptautinių apdovanojimų. 2008 m. St. Eidrigevičius buvo įamžintas šalia Gdansko filharmonijos esančioje Lenkijos žvaigždžių alėjoje: buvo paprašytas palikti joje metalinį rankos įspaudą. Japonijos Otaru mieste veika jo vardo muziejus – „Hiroko Mori & Stasys Museum“. Jacquesas Debsas apie dailininką sukūrė vaidybinį filmą. Įvertinimai:
  • 1973, 1975 m., 1979 m. Tarptautinės ekslibrisų bienalės Malborke (Lenkija) garbės medaliai
  • 1986 m. Tarptautinės vaikų knygų parodos Barselonoje Didysis prizas
  • 1989 m. Tarptautinės plakatų bienalės Lahti (Suomija) Didysis prizas
  • 1994 m. Tarptautinės plakatų parodos Tojamoje (Japonija) aukso medalis
  • 1999 m. Lenkų plakato bienalės Katovicuose aukso medalis
  • 2000 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas
  • 2001 m. Lietuvos nacionalinė premija

Gerasimova Ana

Autorė taip pat žinoma savo slapyvardžiu Umka. Poetė, literatūros vertėja, literatūros tyrinėtoja, keliautoja.